Kas tas, nuolat besišypsantis vaikinas Jonatanas Rigensonas (Jonatan Rigenson), puikiai kalbantis švedų, lietuvių, anglų, norvegų, danų, rusų, kalbomis, žino daugybė vilniečių. Dvidešimt šešerių vertėją puikiai pažįsta ir gimtojoje Švedijoje, – juk jis Stokholmo universitete studijavo bendrąją kalbotyrą, lietuvių ir rusų kalbas. Vaikiną prisimena ir Danijoje, net Honkonge, kur jis atliko praktiką. Kaip gi nepažinsi norinčio ir mokančio bendrauti žmogaus, gyvai besidominčio kalbomis, įvairių šalių kultūra, entuziastingai dėstančio švedų kalbą, patraukliai pristatančio Švediją ir jos žmones. Toks pedagogas tikras atradimas „Žinių gausai“, jis – didelė dovana jo mokiniams. Nes susitikimai švedų kalbos pamokose nesibaigia įskaitomis ar mokslo baigimo pažymėjimais. Visi Jonatano mokiniai tampa jo bičiuliais, savotiškos, nuolat susitinkančių žmonių bendrijos nariais. Tai tarsi koks migruojantis Jonatano klubas, kurio vedlys feisbuke skelbia vis naujo susitikimo vis kitą Vilniaus vietą. Negi praleisi puikią progą pabendrauti su Jonatanu ir jo draugais, įgyti švedų kalbos praktikos, daugiau sužinoti apie švedus ir jų šalį?!
Jonatanas atsakys į daugelį, net netikėtų klausimų. Juk jis, pavyzdžiui, dirbo Stokholmo olimpiniame stadione, kuriame įvyko penktosios vasaros olimpinės žaidynės (1912), kur sumušti 83 lengvosios atletikos rekordai (daugiau negu kuriame kitame pasaulio stadione). Dar Jonatanas dirbo gidu Stokholmo rotušėje. Tad pasidomėjus šia labiausiai lankoma Švedijos sostinės vieta, garantuotas istoriškai išsamus, o kartais ir intriguojantis pasakojimas apie rotušės „Didįjį bokštą“, į kurį veda 365 pakopų laiptai; bokštą puošiantį Švedijos imperijos simbolį – tris paauksuotas karūnas; apie „Mėlynąją salę“, kur rengiamas banketas po kasmetinio Nobelio premijos įteikimo; apie didžiausius Skandinavijos vargonus ar Rotušės sodo kiemelį su garsiosiomis skulptūromis. Jonatano istorijos žavi, svaigina ir… motyvuoja kuo geriau išmokti švedų kalbą. Kad ir mokytojo draugai švedai taptų mūsų draugais. Kad puikiai jaustumėmės keliaudami, studijuodami ar dirbdami šioje netolimoje, bet dar paslaptingoje šalyje. Kad švedams švediškai primintume, jog bene seniausias lietuvių paminėjimas švedų istoriniuose šaltiniuose užrašytas XIV a. pradžios kronikoje.
Tad ar kas dar abejotų, jog verta ateiti į „Žinių gausą“ mokytis švedų kalbos?! Per pamokas stebėsimės ir stebinsime. Aišku, bendrausime švediškai. Na, truputį ir lietuviškai. Bet tik iš pradžių.
Kilo klausimų?
Parašykite mums!